Žigansko ulusas (Zhigansky District)
Žigansko ulusas arba Žigansko nacionalinis evenkų rajonas – ulusas vidurio Jakutijoje. Administracinis centras – Žiganskas.
Uluso paviršius daugiausia lygus, plyti pelkėta Vidurio Jakutijos lyguma, rytuose siekia Verchojansko kalnagūbrį. Centrine dalimi ulusą kerta Lenos upė, link jos teka daug intakų (Lindė, Muna, Siungiudė, Džardžanas, Soboloch Majanas, Undiuliungas, Motorčuna, Menkerė ir kt.). Telkšo gausybė ežerų (didžiausias – Ulachan Kiujolis).
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra -36–40 °C, liepos mėnesio +14–16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – nuo 250 iki 300 mm, kalnuose – iki 400 mm.
Uluso paviršius daugiausia lygus, plyti pelkėta Vidurio Jakutijos lyguma, rytuose siekia Verchojansko kalnagūbrį. Centrine dalimi ulusą kerta Lenos upė, link jos teka daug intakų (Lindė, Muna, Siungiudė, Džardžanas, Soboloch Majanas, Undiuliungas, Motorčuna, Menkerė ir kt.). Telkšo gausybė ežerų (didžiausias – Ulachan Kiujolis).
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra -36–40 °C, liepos mėnesio +14–16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – nuo 250 iki 300 mm, kalnuose – iki 400 mm.
Žemėlapis - Žigansko ulusas (Zhigansky District)
Žemėlapis
Šalis - Rusija
Rusijos vėliava |
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
RUB | Rusijos rublis (Russian ruble) | ₽ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
KV | Komių kalba (Komi language) |
RU | Rusų kalba (Russian language) |
TT | Totorių kalba (Tatar language) |
CE | Čečėnų kalba (Chechen language) |
CV | Čiuvašų kalba (Chuvash language) |